POEMAS QUECHUAS


HARAWI (POEMAS)  ESPAÑOL - QUECHUA

VUELA COMO EL CÓNDOR



 

Cóndor, cóndor de los andes,

 vuela por los cielos siempre.

Y mira nuestro caminar,

vuela siempre alto.

 

Amigo, mira siempre las alturas,

y vuela como el cóndor.

entonces verás mejor la tierra,

y entenderás mejor la vida en la tierra.

 

Dios Creador,

Quiere que llegues a las alturas;

y veas mejor el mundo,

para servir a los humanos.

 

KUNTUR HINA PHAWARIY

 

Qhonpay, qhawariy wichaytapuni,

 phalariy kunturjina, 

Chaymanta qhawarimay,

amataq qonqaychu kay pachata.

 

¡Qhawariy hanaqpachata, phuyoq kasqanta,

kuntur hina;

Chaymanta allinta qhawarimunki kay pachata,

Kay pacha kausayta asuan allinta riqsinki.

 

¡Apu Pachakamaq!

Munan, orqoq hawanmanraq chayanaykita,

Teqsimuntinta allinta qhawarinaykipaq,

runata haywarinaykipaq, runata yanapanaykipas.

QANCHIRUNA AHALIRE



PUMA DE POMACANCHI



¡Puma! Puma de Pomacanchi,

siempre mirando tu tierra.

Caminando por tu tierra,

llegas hasta Qeru y Pumawasi.

 

¡Puma! Caminando llegarás al río Apurimac,

ahí, gritarás,

al escuchar tu gritar,

los animales temblarán de miedo.

 

Hombre de Pomacanchi,

mira al puma,

aprende a ser como el puma,

sabio y poderoso.

 

POMAQANCHI PUMA

 

¡Puma! Pomaqanchi puma,

hallp’aykita qhhawashankipuni,

hallp’aykipi purispayki,

Qeroman, Pumawasiman chayarunki.

 

¡Puma! Purispayki, Willkamayuman chayarunki,

chaypi, qaparinki,

kunkaykita uyarispa,

uywakuna, manchakuymanta, qhatatanqa manchakuymanta.

 

Pomaqanchi runa,

qhawariy pumata,

yachay paymanta,

yachaysapa, kallpayuq kayta.


QANCHIRUNA AHALIRE

 

 


TU PRESENCIA ME FORTALECE SEÑOR


Señor, anhelo tu presencia en mi ser,

!Cuando estás en mí ser¡

tengo fortaleza, fuerza,

 para obedecerte, Señor.

 

Tu siervo Moisés,

se fortaleció con tu presencia.

Hizo frente a Faraón.

¡Esa fortaleza quiero, Señor!

 

Señor, cuando siento tu presencia,

no tengo temor,

cuando escucho tu voz a mi conciencia,

¡No temas, yo estoy contigo!

 

Temo que te apartes de mí, Señor,

Por mis rebeldías.

Ten compasión de mí,

¡Mora en mi corazón, purifícame Señor!

 

 

KAMAQNIY QAYLLAYKIN KALLPANCHAWAN

 

Kamaqllay qayllaykipin kayta munani,

Sonqoypi kausanki chayqa,

Sonqoy, umay, kurkuy kallpanchakunqa,

Simiykita kasukunaypaq.

 

Moisés runayki,

Qayllaykipi kallpanchakurqan,

Chayrayku Faraontapas mana manchakuranchu.

¡Kallpaykitan munani!

 

Qanpaq qayllaykipin,

Mana imatapas manchakunikchu,

Sonqoyman rimaywaqtiyki,

Ama manchakuychu, noqan qanwan kashani, nispa.

 

 

Manchakunin saqewanaykimanta, Kamaqniy,

Huchay rayku.

Khuyapayaway huchasapa wawaykita. ¡huchayta panpachaway!

Sonqoypi tiyakuy Kamaqniy, hinaspa, ch’uya kasaq.


QANCHIRUNA AHALIRE

 

 


SUEÑO DE SIMÓN BOLÍVAR

COLEGIO SIMÓN BOLÍVAR POMACANCHI


 

Simón Bolívar,

soñó en la libertad de nuestra patria,

soñó también en la educación de los peruanos,

porque la educación trae libertad y justicia.

 

Ese sueño de libertad, llegó a Pomacanchi,

con la educación en el Colegio Simón Bolívar,

el sueño del libertador,

se hace realidad en las aulas del Colegio Simón Bolívar.

 

Querido colegio,

florece como achanqaray,

y florezcan los alumnos que pasaron por tus aulas.

¡Qué den alegría a nuestra patria!

 

SIMÓN BOLIVARPA MOSQOYNIN

 

Simón Bolivarme,

umanman churakuran

Perú suyoq qespichisqa kananpaq,

allin qespichiy, chanin causay kananpaq.

 

Bolivarpa mosqoynin,

Pomacanchiman chayamurqan

Colegio Simón Bolivar yachachiyninwan,

yachaqkuna, qespichiytan tarishanku.

 

Munasqa Colegio Simón Bolivar,

achanqaray t’ika hina phanchiriy.

¡Yachay wasipi yachaqkunapas,

Perú suyuta kusichichu!

 

QANCHIRUNA AHALIRE

 

 

 

 

                                            


ROSA HERMOSA


 

¡Rosa! la más bella de las flores,

atractiva por tu belleza y fragancia.

Tu perfume suave y la hermosura de tus pétalos

hace que te toque y te admire.


Cuando ingreso al jardín,

observo las flores,

eres la más atractiva de todas,

por tu belleza.

 

¡Rosa! linda flor,

cuando quiero cogerte,

me pinchas con tu espina,

aun así, te amo y te acaricio.

 

Rosa, hermosa,

El Creador te hizo hermosa,

para alegrar a mi corazón,

alabado sea Dios.

 

MUNAY ROSA T’IKA

 

Rosa, munay t'ikacha,

añañau munaycha kashanki,

p’achachaychaykipas munaycha,

q’apaqniykipas sumaq.

 

T’ika kanchaman haykuqtiy,

llipin t’ikata qhawariqtiy,

qanpuni kanki sinchi munaycha,

llipin t’ikamanta.

 

Rosas t’ikacha, munay t’ikacha,

makiywan hapiyuyta munaqtiy,

kiskayki nanachiwan,

aqna kiskachayuqtan munakuyki.

 

Llipiqpa munasqa Rosa,

munaychata kamasqasunki, Kamaqninchis,

sonqochay kusikunanpaq,

hatunchasqa kachun Kamaqninchis.

 

QANCHIRUNA AHALIRE



PALOMA,  PALOMITA



Paloma, palomita,
atractiva por tu carácter.
atractiva también,
por tu belleza exterior.

Palomita,
tu mirada me atrae,
tu sonrisa me encanta,
alégrame siempre.

Tu sonrisa,
me trae felicidad,
me hacen pensar,
en el carácter del Creador.

Palomita, unamos nuestro volar,
y volar a la felicidad;
llegar al cielo,
y vivir por la eternidad.

URPI, URPICHA

Urpi, urpicha,
samp’a kayniykin kusichiwan,
kurkuykipas munaycha,
chaymi sonqoy kusikun.

Urpicha,
sumaq qhawayniykin,
sumaqta kusichiwan
sonqoyta kusichiypuni.

Asikuyninkin, urpicha,
sonqoyta phatatachin.
Samp’a kayniykin,
Apu Kamaqta rikch’arichiwan.

Urpicha, huñusun phalariynichista,
kuska phalarisun,
ch'askakunaq tiyayninman,
wiwiñay, wiñaypaq kausakusun.

QANCHIRUNA AHALIRE


HERMOSA FLOR QANTU

Hermosa flor Qantu,
cuando te veo,
mi corazón salta de alegría,
hasta sacude mi cuerpo.

Hermosa flor Qantu,
a veces te veo con vestimenta roja,
a veces con vestimenta amarilla,
Le dije a Dios, ¿Cómo la vistes Señor? ¡tan hermosa!


¡Qantu! ¿Qué haré?
¿Qué haré para llevarte a casa?
En mi jardín te pondré y te cuidaré,
Dime, ¿Cómo debo llevarte? hermosa flor.




SUMAQ QANTU T’IKACHA

Sumaq qantu t’ikacha,
qanta rikuruspan,
sonqoy sinchita kusikun,
kurkuypis khatataraqmi, qanpa qayllaykipi.

Sumaq qantu t’ika,
mayninpi rikuruyki puka p’achachayuqta,
mayninpiqa q´ello p’achachawan;
kamaqnichista nini, Kamaqniy sumaqta p’achachinki paytaqa.

¡Qantu! imatan ruwasaq,
wasiyman apakapunaypaq,
chaypi sumaqta uywakapusayki,
niway, ¿imaynatan apasayki? sumaq t’ika.

QANCHIRUNA AHALIRE


DIOS CREADOR

Creador del universo,
Dios Todopoderoso.
Los incas te reconocieron,
como Creador, y educador.

Los hombres de Caral,
de Wari, Pachakamaq,
Qanchis y del Cusco,
te adoraron como Creador.

Los humanos,
no te entienden,
y te dicen, ¿dónde estás?
como Guaman Poma.

Señor, te suplicamos,
que nos fortalezcas.
En estos días difíciles,
Gracias, por fortalecernos.


PACHAKAMAQ APU

¡Teqsimuyuntin kamaq Pachakamaq Wiraqocha!
Llipin atiyniyoq Wiraqocha!
Inkakunapis reqsirasunkiku
Pachakamaq, Pachayachiq, sutiwan.

Caral runapis, wari runapas,
Pachakamaq, qanchi,
Qosqo runapas,
Yupacharasunkiku, kamaqta hinapuni.

Runakunan mana yuyachakunkuchu,
Chaymi ninku, ¿Maypin kashanki nispa?
Guaman Poma Runa hina,
Kunan pacha runapas kaqllatan rimanku.

Pachakamaq Wiraqocha,
Kallpachawayku sonqoykuta, umaykuta,
Kay mana allin p’unchaykunapi,
Sulpay, kallpachawaypuni.

QANCHIRUNA AHALIRE


CORONAVIRUS
Coronavirus, quieres matarnos;
Hiciste cerrar los templos,
Ya no se pueden dar la mano al saludar,
¡te venceremos Coronavirus!
Coronavirus, cerraste los templos,
Pero, sigue la adoración en las casas al Creador.
Ya no damos la mano al saludar,
pero, con señal de la mano nos saludamos.
Coronavirus, siempre te venceremos,
No con nuestra fuerza,
Sino con el poder de Dios,

¡Gloria a Dios Creador!

CORONAVIRUS
Coronavirus, wañuchiyta munashawankiku,
Yupaychana wasita wisq’arachinki,
Manaña makiwan napaynakuy kanñachu,
¡Llallipasaykiku, Coronavirus!
Coronavirus, yupaychana wasita wisq’arunki,
Ichaqa, yupaychasallaykun Kamaqniykuta wasiykupi.
Arí makita mana haywariykuchu napaykuypi,
Makita wichayman oqaripa napaykuyku.
Coronavirus, llallipasaykin,
Mana noqaq kallpaywanchu,
Kamaqniypa allin kallpanwan,
¡Hatunchasqa kachun Kamaqninchis Apu!
QANCHIRUNA AHALIRE


No hay comentarios:

Publicar un comentario

QUECHUA VERBS 01